SIRKÜLAPENÄD

YELOD MÄLID   

MAYUL  YELA 1996 

(Pads 33 jü 40)

Nüm 5

O Volapükaflens Löfik!

Balido, o flens!  mutob begön säkusadi oles tefü pöks tel su pads Sirkülapenäda lätik  -  sevabo:  su pad  IV:26:96,  setül kilid,    lien  telid,       epenob   'bükons'  pla  'buükons'   -  i su pad  IV:28:96,  etradutob  värbi 'traböm'  me vöds Linglänik:  'a gear stick'.   At no binon tradut verätik  - tradut verätik binon:  'a clutch';  sevabo:  'Schaltkupplung'  in Deutänapük,  'embrayage' in Fransänapük.   Kodü atos,  begob olis ad koräkön otis.

Spelob, das otuvols muadiki e frutiki krodavödaräti obsik nulik. Cedü ob,  at  binon mod gudikün ad gebön püki obsik.  Penolsös obe, begö!  if cedols, das räts at binons u tu fasiliks u tu fikuliks.

Bü nelunüp, eleigodob vödis rigik ela <Hüm Volapüka>  lä vöds

nulädik ota.   Kim elautom-li vödis  nulädik  -  dokan de Jong-li, u ba votan-li?  No sevob osi.  Id epenetob, das lä vöds rigik,  leod binon difik; sevabo:  lien folid padönuon;  ye finü hüm vöds:  <Vokobsöz ko datuval>

(Vokädobsöd ko cifal) pubon telna.  No tikädob osi so veütiki,  ab binos säk nitedikün  -  bevü reidans obsik, kin labon-li pläni atosa?

Suno vakens obinons is, e stom obinon vamikum, ka ün timül at;  pro mödikans, obinon  pöt gudik ad takädön e ad visitön tops votik.

Valikosi Gudikün Oles ed Olikanes

sedom

Volapükaflen

Ralph


V:38:96

        

KONOT  SÄSUNIK  

 

Bü lunüp God äjafom voli.  Elogom, das flors labons kölis jönik, das bims binons geiliks e grüniks.  Täno evokädom säsunis, ed esagom ones:  <Voli jönik ejafob pro ols.  Okipedols-li oti deli i neito,  ed okälols-li oti vemo?>

 

Säsuns egespikons:  <Lesio!>  ed esmilons lefrediko.

 

Dü timül, ye, äjinons mu koteniks zänodü bims e flors vola nidik at.  Ab jenöfo pos vigs anik no fovo ekipedons voli so.  Eprimons ad zanön bevü oks de göd jü soar,  e suvo äglömons i bimis, i floris.  Plü äzanons bevü oks,  plü  negudiko äkipedons voli.

 

Florüp nedulik no äplidon nifüpi takedik,  ed ädrenon kodü nif koldik.

 

Hitüp levamik nidik äsagon, das fluküp binon tu lunidik.  Fluküp fenik ävilon takädön, ed äplonon nedulike florüpe stomi slämik ona.

 

Mödikumo äzanons,  e pos nelunüp,  no eblebons flens.

 

Täno fluküp esagon:  <Lunüpikumo no kanob kevobön ko ols tefü vol.  Buükams obas binons tu difiks.  Kodü atos,  dilobsös agödo voli bevü obs it>.

 

Nifüp egespikon:  <Gudö!  Binob blümik ad atos>.  Ä hitüp ä florüp fredo äbaicedons.  Ün del ot edilons voli bevü oks.

 

Nifüp ebumon domi oka in läns nolüdikün e sulüdiküns.  Us flod, nif e glad tegons läni lölik da yel.  

 

Hitüp nidik e nämetik esumon oke zänodi vola.  Kodü atos, stom is ai binon ä levamik ä nidik.

 

Fluküp e florüp evälons länis bevü nifüp e hitüp.  Kodü atos, stom binon ni tu vamik, ni tu koldik.

                             

Fino säsuns ekonons Gode, das so idilons voli bevü oks.

 

V:35:96

                             

DIN  NO  REMOVIK                                          

 

  yels  mödik,  Laraban ätravärom däsärti sägik e gretiki.  Jamod,

flenaf fiedik omik,  äpolon omi.

 

Jamod ot id äpolon tapädis mu jönikis, bi Laraban äbinom liegikün.

Laraban ädalabom noe tapädis,  abi sakis.

 

Ninü saks äbinon vat,  bi in däsärt  ni  reinos,  ni  nifos.    Man at            

ädrinom  mödiki  vati,  ed  i  ägivom vati jamode okik,  adas i drinon.

 

Jamod ägolon ai,  ab neföro äkömon lü dom Larabana, bi eperons

vegi.

 

Sol änidon;  sab däsärta levamikon.

 

Laraban no etuvom vegi  -  sekü atos, vat efinikon.

 

Too jamod äfövon tävi;  suno Laraban elogom saki fo ok,  su sab

sägik. 

 

Äbinom fredikün, ed esagom oke:  <Dabinos-li vat nino?  Vilob

drinön, e vilob givön jamode fiedik oba i vati, adas drinon>  Zu    ävilom 

lavön logodi lölik oka me vat,  bi äbinom levamik.

 

Kodü atos,  egleipom saki,  ejoikom  nudi  oka  ninü  on,  ab  no                

etuvom vati nino.  Ni  om,   ni  jamod  fiedik  oma  äkanons  drinön,   bi                  

ädabinon te mon ninü sak at.

 

Laraban  äbinom  vemo  zunik,   bi  etuvom  moni  mödik,    ab      

äneodom vati ad drinön.

 

Tän ejedom saki fulü mon sui sab,  kiöp seaton jü adel  zänodü

däsärt gretik sägik et!


V:34:96

29  -  TEATÖP

 

I pro foginänan zif: <Stockholm>  kanon lofön blesiris  e valasotikis säjäfälükamis.

Utan, kel löfon musigi, golon lü lop u lü konsärtöp.   Lop -  u <Teat regik>,  äsä nem calöfik tonon  - fägon ad kot-enükön flagis gretikün. 

 

Tuvoy us zuo musigalefis balidkladik:  eli <Hovkapellet>      (= kuramusigalef) sonemik,  dilekanis benodistik musigalefas, hikanitalis e jikanitalis famikis, klotemis e teatadek-

oratis  magifikis,  lüloganefi  küpälik  in  soaraklotem.      

 

Duinavotem binon  valemo ot, äsä  in  lopöps e teatöps in vol lölik.

 

Seadöpis gudikün in teatöp tuvoy in partär, u su bakun balid.  Täno sökon bakun telid e fino bakun kilid ü galer.  Deto e  nedeto  mu  nilü teat lojads binons. 

 

Ven körten patovon,  teat ko kulits okik maifikon  pro  lülogans  in lecem.

Hidramatans  e  jidramatans  nügolons  e  ledunons  roulis  oksik.  Plösen

eprimon,   e  büä  sevoy  osi,   nitedäl   pafanon  löliko  dub  plösen,   kel

progedon,  jüs  körten  dönu  falon  pos  süf  lätik.

 

Plösens  primons tü düp:   jöl u vel e laf e finons tüi düp: degbal.  Remoy bilietis pö nügolabilietabür;  kanoy bonedön onis büo me telefon.

 

Plöklotis (ü:  plögunis e mänedis)  degivoy  kipedio  in  klotikipedöp,  kö kanoy i remön programi e loatön lopaskopis. Degivoy bilieti okik yanane.

 

Rövüds  e  variets  labons  lüloganefi  fiedik okas e vedükons gretadilo lecemis lefulikis.   Bioskops  binons  mödiks  e  binons  tio ai  fuliks,  pato ven kanoy logön su skrin vietik balani filmastelanas famik.

                                                                                       ......  pad  36

 

V:39:96

                                                                                                                 

SAPOTS  FRANSÄNIK

 

Spel  fopik  dugon  ad  däsper.

 

Vom  jönik  ab  glumidik  no  tirädof  keino;   vom  nejönik  ab   löföfik  plitof.

 

Utan,   kel   liedon,     muton   labön    kuradi    ad  lasumön    stedälo  liedi.

 

Utan,  kel  desiron   svidikosi,   no    dalon   vitön  biedikosi.

 

Dub  musig  yunans  mödik  seivons  lelöfi.

                                                                             

TIKODS  DIBIK      

 

Cil,  kel steifon ad rivön horiti ad fanädön kölis reinaboba,  no rivon zeili oka,  ab sio disein nata pafölon,  kel vilon,  das cil  omufon.

Atos binon:  küpedön,  tikön,  vilön,  steifön  -  sevabo:  lifön.                            

                                                                                                                                         

Binob  man  lekreda  e  pleka,  ed igo if pödäcöpoböv,  labob konfidi,  das  ölaboböv nämi  ad  no  noädön  Godi.     Slaman sagon:

 

Dabinom,  ed  ek  votik,  äsä  om,  no dabinom. Kritan e hindutan sagons

otosi.   Ed i budan labon dasevi ot,  ifi gebon vödis votik.                                        

 

(Mahatma Gandhi)

 

Dins kil dabinons,  kelis plägob e lobülob.  Balid binon:  sofäl;               telid:  täm;    kilid:  mük.    Binolöd sofälik,  ed if binos zesüdik,  kanol               binön  giviälik.   Vitolöd  ad  buükön  oli  it  bu  votikans,   ed  okanol 

binön  bos,  u  dunön  bosi,  pro votikans.

 

(Lao-Tse)

 

Ün lif  lunik obik,  elärnob bu val dinis tel:   balido ad pardön

mödikosi;  telido,  ad   glömön  neföro.        

 

(Guizot)

 

Obo,  elärnob ad glömön mödikosi,  e ad begön,  das viloyös

pardön obe mödikosi!                                     

 

(Bismarck)

 

 

Sirkülapenäd pubon almuliko;  if nitedälol dö gasedil at, penolös :

 

Söle R. Midgley,

Flenef Bevünetik Volapüka,

24 Staniwell Rise,

SCUNTHORPE,

Greta-Britän.                   


V:36:96

 

Teatasäsun dulon valemo de fin gustula jü prim yunula.

 

 

DIL TELID  -  SPIKOT 

 

SVEN:     Benö! o <Arvid>!  Kiöpio ogolobs-li nu asoaro?

 

ARVID:     Sagolös it, lü kis klienol!

 

SVEN:       In lopöp balidbitid dabinon ün adel  (ü:  adelo).  In el <Dramaten>

(ü:  el <dramatiska Teatern>)  plösenoy eli <Mäster Olov>  fa  <Strindberg> 

ed in el <Oxarteatern>  fredadramati lautana Lamerikänik.  Sagolös te  sted-        

älo, kisi vilol!

 

ARVID:   Lönülob löliko ma ol.

 

SVEN:     Täno viloböv mobön ad logön lopüli.  Buükob mödiküno ad lilön

bosili musiga fredik adelo.

 

ARVID:   Baiodob löliko tefü atos.

 

SVEN:     Täno mutobs golön sunädo ad remön bilietis.  He!  o joför!                

<Vasateatern!>  (Lü teatöp di <Vasa>!)

 

                                                                    ------------------

 

SVEN:          Seadöps anik retons-li su bakun balid,  in ked balid u telid?

 

BÜRAN:      Nö!  ats pedaselons löliko.

 

SVEN:                          Kio neplitik!   Benö!  ab  in  partär  kanoy-li  getön  sio

onis?

 

BÜRAN:     Si!  labob in partär,  in ked degbalid,  tio in zänodo  (ü:  tio in

zänod).                                                                                                                                       


                                                                  V:37:96

                                 

SVEN:                       Danö!  ats  binons gudiks.  Kanob-li labön bilietis tel?   Kisi

frädons-li?

 

BÜRAN:  Klonis 20,50  (teldeg e laf)  a balat  keninkamü  blesiratrip.

Valiko klonis:  luldeg.

 

                                                                  -------------------

 

SVEN:       Is nedeto partär binon.  Nu kanobs degivön klotis  obsik  in

klotikipedöp  is.   Begö!  Liomödotik binos-li?

 

YUFAN:  Klons lul a pösod.   Ekö!  getazöt olik!  Desirol-li programi?

 

SVEN:      Si!  danö!

 

YUFAN:   Begö!  (Ekö!)  kobo klons degtel.

 

                                                                  -------------------

SVEN:                        Benö!  o <Arvid>!  Lio cödol-li? 

 

ARVID:     Si!  äbinos süperik.  Esmilob seledo so gudiko äsä asoaro.

 

SVEN:                      Ed ob.  Äbinos plösen plödakösömiko yofik.  E kio gudiko

emaguloy!   Val äbinon vemo gudik de prim jü fin!

 

VÖDS  TEFIK                

bakun balid

dress circle

lüloganef

an audience

bakun kilid

gallery

musigalef

an orchestra

bakun telid

upper circle

parket

circle

balidbitid

first performa-nce

partär

stalls

duinavote-m

a repertoire

plösen

a performa-nce

filmastela-n

a film star

säjäfälük-am

an entertain-ment

kulit

a scene

rövüd

a (musical) revue

Need a Web site? Get YourOwnWebsite.com FREE!
More than 1000 Websites templates, Unlimited Hosting Starting at $1.45
Powered by: Geocities.ws

1