SIRKÜLAPENÄD


O Volapükaflens Valöpo!

                        Lartüg cifik amula tefon rouli pükas in Fed Yuropik.  Hiel Neil Kinnock, kel binom Komitan Feda, päbespikom fa hiel Marc van Oostendorp, e kanols reidön lartügi at su pads 84 jü 87.


                        No sevob, va obaicedols ko tikamagots söla Kinnock, si u no, ab din bal fümon,  sevabo, das no büologom fütüri seimik pro pük mekavik bevünetik in Yurop.  Do püks Yuropik valik labons pladi in Fed, jinom sagön, das püks anik binons veütikums, ka püks votik.  Ab no vilob flunön olis in tef at.  Vilols-li, begö!  dareidön lartügi at küpäliko, täno sedön obe küpetis tefik, kelis obükob in Sirkülapenäd okömöl.  Danis ladöfik oles!


                        E nulod nog bal.  Anu kanoy reidön Sirkülapenädis pasetik in Bevüresod.  Ladet binon : 


                                                http://www.geocities.com/sirkuylapenayd/                                                                               

                        Nüms anik yeloda mälid (1996) dabinons, kobü yelods anik votik, ab poso yelods valik pubons bal pos votik.  Ragiv at no nog binon lölöfik, ab ünü vigs anik okanoy reidön padis plu ka veltum tefü dins mödik.  At binon step veütik ad födön literati valasotik Volapüka.


                        Valikosi Gudikün Oles ed Olikanes


                            sedom


                            Ralph

  



XI:82:2003

 

POEDOTS  TEL  FA  HIEL  FRANCESCO  FELICI

 

ZIBRADAM  OLIK

 

Zibradam olik obi yagon
in niks memas oba;
dojedon völis
e dönubumon onis koapü ob;
nügolon ini lögs oba plumbiks,

kels vedons brads olik,
kels de koap oba fomons flori;
flori biegöl su nekom ola.

STEBED

 

Stebedob vorädiko vödi de ol,
ab stebed givon time fomi sarka,
venenon logodi ola in mems obik.
Kids olik, zibradams olik,

dädiledikons drimiko in lut malädik
e sumons köli magäloda dremülöl.

MUN  VIETIK

fa hiel Massimo Acciai

 

Vien bladon
fäti obik sui logod obik;
aneito,
mun vietikün
litükon logodi olik

so cilik e jönik.
Stels tikükons obi
tefü lif;
din veütik.
Binof jönik.


XI:83:2003

 

LIO MÖGOS-LI ATOS?  (TUVEDOTS)

 

SAL E PEP

 

Pladolös migoti in väret vata.  Sal osoluon, ab pep ofloton.  Blunolös doati ini vat tel-kilna, e pep oklebon ta doat.

                                                                                                                                    

PLEDASEK KURATIK

 

Bi pled no nog eprimon, sek ona muton binön ai  0  -  0 !

 

LÜMÄT DIS VAT

 

Filidolöd lümäti e kipolöd oni dis väret vata.

 

 

 

HIEL „DEREK”  SMILÜKOM OBIS

 

Hiel „Derek” äbespikom dinis in valem ko balan flenas oka.

„Plekol-li büä fidol?”  äsäkom flen.

„No mutob plekön,”  ägespikom el „Derek,”  bi mot oba binof kvisinan legudik!”

 

 

El „Derek” älilom tidani, kel äsagom, das valüt no kanon slugön meni, bi gug ona binon tu smalik.

„Ab hiel „Yonas” päslugom fa valüt,”  ägespikom vifiko.

Pästigädölo, tidan äsagom, das din somik no binon mögik.

Täno äsagom el „Derek”:   „Ven olükömob lü sül, osäkob eli Yonas it.”

„Ab kisi odunol, if el Yonas binom in Höl?”  ägespikom tidan.

„In jenet at, ol okanol säkön omi!”

 


XI:84:2003

 

PÜK BAL NO LONÖFON PRO YUROP PÜKAS DIFIK

 

                   „Labob konsälili pro diktorans,”  sagom sogädiman, hiel Neil Kinnock, komitan Yuropik in zif „Brüssel.”   „Neai mosumolsöd pöpe gitäti ad gebön püki oka.  Osufälons mödikosi, ab no etosi.”

 

                        El Kinnock gididom tefü dünots nätäpretik e tradutiks Feda Yuropik, kels suno obelifons* ceinis mu veütikis.  Ünü yel okömöl, Fed Yuropik ostäänikon vemo : luveratiküno olimons läns nulik deg, kelos opluükos numi pükas calöfik de degbal jü teldeg.  El Kinnock sagom, das vilom fovön me dunamod* calöfik Feda Yuropik, kel flagon, das püks calöfik valik limanalänas sötons binön calöfiko geboviks, id in Yurop.

 

                        Stäänikam Feda Yuropik ojenon ma gredaked* neai büo peplaköl.  Püks anuik degbal mögükons tradutalüodis difik tumdeg se püks degbal alik ini püks votik alik deg.  Püks teldeg opluükons numi et jü kiltum jöldeg (= teldegna degzül).  Pos tim nelunik, oneodoy seko plu ka tradutanis kilnaik, kels fägons ad tradutön, samo, se Tsyegänapük ini Suomiyänapük, u se Grikänapük ini Lestiyänapük.

 

                        El  Kinnock  binom  fredimik   tefü   stäänikam.    „Binobs blümiks,” sagom.  „Jenöfo, ya primü yels züldeg äpreparobs menis, samo in nivers lisitalänas ad atos.  Jü yel 2007 tradutanef Feda Yuropik postäänikon fa tradutans za kiltum luldeg, sevabo : a foldeg pro pük alik nulik.  In mayul yela 2004 tradutanef obinon ya blümik,  e mödiks doküms veütik Yuropik anu petradutons ya ini püks nulik.”

 

                        Ma anikans, feb somik binon tu jerik.       El Kinnock no baicedom :  „Ped finenik no binon patiko legretik.  Kalkulob, das Yuropan valik pelon dü yel alik yurodis tel se trip okik ad jötön kalotis nätäpretanas e tradutanas de stids Yuropik.  Zuo, steifs valasotik padunons ad duinön vobi mögiküno skiläliko.  Vilobs, samo, das utans, kels bonedons tradutodis, pelonsöv a pad petradutöl.  Somo mödavödiäl potripon :  mens postigädons primo ad redakön ito vödemis okas büä lovegivons onis ad patradutön.  Presenatimo tradutans obsik bitons* tu suvo as redakans klänik.


XI:85:2003

 

                       

                        Ma el Kinnock, fünans Feda Yuropik tikälo esludons, das länapüks valik sötons binön vobapüks calöfik.  Ab tikälikumo äbitons Luxämburgänans, ven äsludons, das pük okik no neodon ad getön stadi* somik, bi ya gudiko suemons Fransänapüki e Deutänapüki.  „If no ivälons soiko, übinos fikulik ad no ninädön Velsänapüki, äsi Lireyänapüki pötü limedükam* Greta-Britäna e Lireyäna.  U betikolsös Katalonänapüki :  labü spikans balionas mäl in Spanyän e Fransän, i binon pük stäänik.  Ab kikodo spikans pükas nepluamanumanas no dalabons-li gitäti ot äs spikans pükas calöfik?  „In tef at, mutobs binön plagiks.  Cils pükas nepluamanumik kanons  i  legudiko  spikön  püki  cifik.       Pükis  kanoy  tikädön  äs klots : lenlaboy kloti balsotik in voböp, kloti patik ad zelön Kritidi, e klotis komunik ad vobön in gad.”

 

                        ”Betikobsös pükis calöfik smalikum, samo : Nedänapüki.  E Nedänans, sötons-li bitön äs Luxämburgans tefü stad püka oksik?  No!  Dü yels luldegs Nedänapük äbinon nog pük neta gretik tedik, kel päspikon in dils difik vola.  Nedänans mödik, ye, presenatimo favons tefü stad püka oksik;  muifons, das Nedänapük nevifiko, ab fümiko onepubon.  Nedänapük no riskädikon.  Te sekü mods tel kanon pük seimik riskädikon:  1)  if binon tu komipiälik* e netälik, u 2)  if tumödo soelikon.*  Tefü pük at, lonöfos ni 1) ni 2).  Nedänapük neai ämoflekon oki de vol plödik.  Gudiko memob süpädi obik as yunan lifayelas degfol, ven ätävob in Nerdän, e yunans Nedänik äjonon vegi obe me Linglänapük skilädik.*”

 

                        If pük kanon leigodön lä klots, kio seko lägon in klotikipedöp* ela Kinnock-li? 

 

                        „Primo tefos klotemi Britänik, ab kun blit Velsänik e kravat Fransänik.”  Bolitan at pleidom dö rig oka.  Dekömom se Velsän, kiöp „mot obik päpönof if äliloy ofi pö spikam Velsänapüka.”  Tupom tefü vögs netimik bolitanas änu in lomän, ven taons ta lüköm nütävanas tu mödikas. 

 

                        „Taob ta netim alsotik.  No zesüdon lezil bleinik ad löfön lomäni.  Nepub  Velsänapüka  no  binon  sek  netima  Linglänik.  Dü yeltum degzülid


XI:86:2003

 

nütävans nulik Lireyänik id älärnons Velsänapüki.  Ab däm mödik päkodon Velsänapüke ven mens it äcedons, das ad gudükumön stadi oka, ämutons lärnön Linglänapüki.  Reto, Velsänapük dü yels latikün stadon gudikumo, ka föro.  Patidon in juls e pagebon in televid.”

 

                        Jenöfo, püks it no binons komipiäliks u netimiks.  Tefos ai spikanis pükas.  „Püks binons äs dogs.  Nim ot kanon binön u dog pro bleinans, u komipadog.” 

 

                        Va tefos u va no tefos dö netim pükik, mödikans dredons, das Velsän koslogon fätoti dilas gretik Yuropa, sevabo, das nevifiko, ab fümiko, stids Yuropik odaoptons Linglänapüki as püki cifik soelik vobedik, igo if oblibons nemo mödapükiks.  Ma Yuropadailans anik, atos igo obinos jenäd vipabik.

 

                        El Kinnock spikom prüdiko e nenpromo:  „Plü pükis olabobs in Yurop, plü ofrutos ad labön „kerapükis.*”  Ya nu, plu ka laf samädas balid dokümas calöfik binon in Linglänapük.  No kodü noganükam seimik, no kodü bolit patik, balugiko bi dins daglofons somo.  Mutobs steifülön ad tuvön vobamodi, kel kobükon buädis ad vobön, samo, ko vobapüks kil, äsi buädis ad vobön ko püks calöfik valik.”

 

                        El Kinnock ya pekusadom anikna as gönan Linglänapüka.  Anikans logons tuvedoti in geb mekavapükas, samo : Sperantapüka.  Dalabons buädi, das no ledutons lü ek, seko gönons neki.  Ab el Kinnock no baicedom.  „Latin vönädo äbinon tuvedot gudik, ab no plu, e Fed Yuropik it no kanon büdön, das pük somik söton pagebön.”

 

                        Ab kaeni lekonfidom el Kinnock mödo mödikumo.  „Dü yels jöl dünota obik, elogob lio gudikumon ai el „Systran”  (=  tradutasit lönik Feda Yuropik, kel dunon (vü votikos) tradutodis se Fransänapük ini Linglänapük, e güo).  Klüliko vödems no binons nendöfiks, ab givons magädi saido gudik tefü yegäd* vödema rigik.  Cedob, das pos yels nog luls, el „Systran” okanon  ito  dunön  tradutodis  vemo  gudikis, ab  stipo, das vödaninäd sita

 


 

XI:87:2003

 

 

binon saido stäänik, e das no oneodon redakami tu mödiki.  Tefü vobod at lätikün, neodoy ai menis mödikum.”

 

                        El Kinnock i vilom yufön komotanefi surdanas.  „Ven ädugob paleti Sogädimik, enüdugob malamanätäpreti* pro surdans pötü kongreds.  Ya nu kanoy dunön milagis, samo, me ninotians* e medins.  Suno okanoy yufön cilis surdik ad kompenön pö sogalif alsotik.”

 

                        Valemo Komitanef Yuropik labon fredimi mödik pro yunanef.  „Cils fasiliko lärnons foginapükis.  Igo anu visitob cifazifi London, e logob vio fasiliko cils us spikons ceno* i Pancabiyi i Linglänapüki.  Ekö sifans Yuropa fütürik.  Son obik lödom is in zif Bruxelles;  matan omik binof Danänapükan, e poscils obik spikons pükis kil nenfikuliko.”

 

(Bespikan :  hiel Marc van Oostendorp  :  Lartüg rigik se gased : „Onze Taal e Libera Folio).

 

VÖDS  NEKÖSÖMIK

 

BELIFÖN - to undergo
LIMEDÜKAM - membership
BITÖN
 - to act
LISITAN - a candidate
CENO
- alternately
MALAMANÄTÄPRET - sign language
DUNAMOD - a policy
NINOTIAN - an implant (medical)
GREDAKED
- a scale
SKILÄDIK - fluent
JÖTÖN
- to balance (an account)
SOELIKÖN - to become isolated
KER
- a nucleus
STAD - a status
KLOTIKIPEDÖP
- a wardrobe
YEGÄD - a theme
KOMIPIÄLIK
- aggressive

KÜPED

 

Vun  neai  pasanon  so  gudiko, das  vunam  no  palogon.

 


XI:88:2003

 

NUNILS  SE  VOL  LÖLIK

 

BELGÄNANS  FENIKONS  AI

Belgänans binons mens Yuropik, kels slipons muiko.  Belgänan slipon zänedo ti dü düps jöl e laf a del  -  boso plu ka pöps Yuropik votik.  Grikänans slipons nemuiküno  -  zänedo dü düps vel e minuts teldeg a del.

 

VILAGS  NOG  FOLS

Vilags degtel no äbinons saidiko gretiks ad blibön su kaed Danäna.  Num lödanefa ifalon disü mied lödanas teltum.  Ab vilags votik degmäl päninikons, bi idalabons plu ka lödanis teltum.

 

HIKÖST  RUSÄNIK  ELA  „NESS”  -  LI?

Jafäb müsterik (u miteodik) in dibot laka Skotänik nemü : 'Loch Ness'  labon hikösti Rusänik.  In lak fagotü milmets jöldeg nolüdavesüdo de cifazif : „Moskva”  -  nolavan topik sagom, das elogom nimi  -  bo fom ona jonon, das tefos räptuli dadeadik, labü tuts äs sügaf.  Nim at pelogon sis yel 1850.

 

VÖDAFEITS MÖDIKÜN  IN  KVISINÖP

Matans Litaliyänik blöfädons suviküno in kvisinöp, ud in tood.  Atosi fümükon vestig nulik.  Foldeg dötum matanas, kels äkompenons pö vestig at äsagon, das vödafeits äjenons in kvisinöp, ab teldeglul dötum ämänioton toodi.  Vödafeits mödikün jenons tü vigafin.

 

JENÖFOTS TEFÜ LOTIDÖPS

Vestig fa lotidöps pedunon, jonon, das 61% visitanas reidon brojüris, kels palofons ones;  59% kontrolons, das bedastofeds binons kliniks;  43% fidons jokoladi peloföl;  32% televidons;  31% tifons sobi u jämpodi;  26% gebons bötädili*;  23%  reidons bibi peblümüköl;  4% tifons tauli, e visitanas 1% labons kosädi genik* ko visitan votik, keli no sevom, ab ko kel ebo ekolkömons.

VÖDS  FRUTIK

 

BÖTÄDIL - a  mini-bar                              
KOSÄD GENIK - sexual intercourse

 

 

Hosted by www.Geocities.ws
GridHoster Web Hosting
1